Istorijoje nėra jokių pėdsakų, kas pagamino pirmąjį megztinį. Iš pradžių pagrindinė megztinio auditorija buvo orientuota į konkrečias profesijas, o dėl savo šiltumo ir atsparumo vandeniui jis buvo praktiškas drabužis žvejams ar laivynui, tačiau nuo 1920-ųjų megztinis tapo glaudžiai susijęs su mada.
Trečiajame dešimtmetyje britų aukštuomenėje atsirado kai kurios sporto šakos, o plonesni megztiniai buvo populiarūs tarp aristokratų, nes jie padėjo sportininkams palaikyti kūno temperatūrą lauke ir buvo pakankamai minkšti bei patogūs, kad leistų laisvai judėti. Tačiau ne visi megztinių stiliai buvo jiems priimtini.
„Fair Isle“ megztinis, kilęs iš Fair Isle salos šiaurinėje Škotijoje, pasižymi stipria kaimiška atmosfera, o jo raštas ir stilius nėra susiję su tokiais žodžiais kaip aristokratija, sportas ir mada. 1924 m. fotografas užfiksavo Eduardo VIII nuotrauką, kurioje jis atostogauja vilkėdamas „Fair Isle“ megztinį, todėl šis raštuotas megztinis tapo hitu ir užėmė svarbiausias vietas mados pasaulyje. „Fair Isle“ megztinis vis dar populiarus ant podiumų ir šiandien.
Tikrasis megztinis mados pasaulyje, taip pat ir prancūzų dizainerės Sonios Rykiel, žinomos kaip „mezgimo karalienė“ (Sonia Rykiel), dėka. Aštuntajame dešimtmetyje nėščia Sonia turėjo pati siūtis megztinius, nes prekybos centre nerado tinkamų viršutinių dalių. Taigi megztinis, nevaržantis moters figūros, gimė tuo metu, kai dizaine buvo pabrėžiamos moterų kūno linkiai. Kitaip nei to meto rafinuota aukštoji mada, Sonios megztinis pasižymėjo kasdienišku, rankų darbo namų mezginiu, o devintajame dešimtmetyje šį megztinį vilkėjo princesė Diana, kita Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos „mados žvaigždė“, o tai lėmė moterų megztinių dėvėjimo tendenciją.
Įrašo laikas: 2023 m. sausio 13 d.
